Page 24 - Zydai Siauliu kraste LT

24 KELMĖS RAJONAS

Icchokas Meras – Lietuvos rašytojas

Rašytojas Icchokas Meras (1934 m. spalio 8 d. si pas Urbelius. Icchoką priimdavo ir vėl grei tai
Kelmėje – 2014 m. kovo 14 d. Tel Avive) – vienas perduodavo kitiems žmonėms, kol pagaliau jis
žymiausių Lietuvos prozininkų, scenaristų. Tėvas, atsidūrė gatvėje. Vieną vakarą, kai Icchokas, ne-
Jehuda Meras, tarpukario Lietuvoje buvo banki- bežinodamas kur dėtis, verkdamas sėdėjo prie
ninkas, užėjus sovietams dirbo kasininku. Mama kažkieno namų slenksčio, pro šalį ėjo Juozas Dai­
Miriam buvo namų šeimininkė. I. Meras anksti nauskas. Sužinojęs, kad Icchokas yra žydų berniu­
neteko tėvų – 1941­ųjų vasarą Jehuda ir Miriam kas, kurio niekas nebenori pas save laikyti ir jau
Merai buvo nužudyti. Icchoką ir jo seserį Janiną ketina atiduoti valdžiai, Juozas Dainauskas par-
pasiėmė tarnaitė Michalina Legantienė. Berniukas sivedė Icchoką į namus ir atidavė jį savo žmonai
kurį laiką ganė gyvulius pas ūkininkę Sankienę, Bronislavai Dai nauskienei globoti. Icchokas buvo
paskui gyveno vėl pas Legantienę. Sesuo slapstė- pavadintas Algirdu Dainausku.
Pirmosios Mero knygos („Geltonas lopas“, 1960;
„Lygiosios trunka akimirką“, 1963; „Žemė visa-
da gyva“, 1963; „Ant ko laikosi pasaulis“, 1965)
Lietuvoje sutiktos gana santūriai. 1965 m. už ro-
maną „Lygiosios trunka akimirką“ I. Meras buvo
pristatytas Respublikinei premijai gauti, kurios
tuo metu vis dėlto negavo. Pagal I. Mero scenari­
jus pastatyti kino filmai „Kai aš mažas buvau“
(rež. Algirdas Araminas, 1968), „Birželis, vasaros
pradžia“ (rež. Raimondas Vabalas, 1969), „Maža
išpažintis“ (rež. Algirdas Araminas, 1971).
1972 m. I. Meras išvyko gyventi į Izraelį. Rašytojas
išlaikė glaudų ryšį su Lietuva, nuolat bendravo su
lietuvių rašytojais išeivijoje. 1989–1995 m. buvo
neoficialus Lietuvos atstovas Izraelyje. 1995 m.
apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Ge-
dimino ordino Komandoro kryžiumi, 2010 m.
jam įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno
premija. Užsienyje I. Meras pelnė vis didesnį
populiarumą ir pripažinimą, gavo ne vieną premi-
ją, jo knygos išverstos į daugybę kalbų: estų, vo­
kiečių, jidiš, anglų, rusų, prancūzų, portugalų,
italų ir kt. I. Meras visą laiką rašė lietuviškai.
„

AR ŽINOJOTE?

„Gefilte fiš“ – įdaryta žuvis (lydeka arba karpis), taip mėgstama mūsų krašte, yra vienas iš kulti-
nių žydų patiekalų, išlaikęs šimtmečių išbandymus ir išlikęs beveik nepakitęs iki mūsų dienų. Li-
tvakai įdarytą žuvį ruošia taip: išdarinėja karpį arba lydeką, žuvies filė sumaišo su prieskoniais,
prikemša į išdarinėtos žuvies odą arba jos juosteles ir išverda puode kartu su morkomis. Įdaryta
žuvis atšaldoma žuvies sultinyje, kuris sustingsta į drebučius, puošiama morkų griežinėliais ir
patiekiama šalta su krienais. Vilnietės žydės šeimininkės, virdamos tokią žuvį, įdėdavo dar bu-
rokėlio gabaliukų, kad sultinys įgautų rausvą atspalvį ir įdomesnį skonį.