Page 8 - Zydai Siauliu kraste LT
P. 8

8                              ŠIAULIŲ MIESTAS



                                     6. Venclauskių namai

           Venclauskių namai statyti apie 1925–1927 m. kaip gyvenamasis namas, kurį projektavo vienas gar-
         siausių tarpukario modernizmo architektūros kūrėjų architektas Karolis Reisonas (1894–1981). Rūmai
         priklausė žymių lietuvių tautinio judėjimo ir Lietuvos valstybės atkūrimo veikėjų, garsių visuomenininkų




























         ir kultūrininkų, daugybės pamestinukų ir našlaičių   raelyje duomenimis, Stanislavos Venclauskienės ir
         globėjų, žydų gelbėtojų Stanislavos (1874–1958) ir   jos dukrų Gražbylės ir Danutės pastangomis buvo
         Kazimiero (1880–1940) Venclauskių šeimai. Šeima   išgelbėti 8 žydų tautybės asmenys. Tačiau tokių,
         name gyveno iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.   kurie, globojami Venclauskių, turėjo viltį išgyven-
         Tarpukariu ištaigingas ir erdvus pastatas nebuvo   ti, buvo gerokai daugiau. Į Venclauskių namus per
         naudojamas  tik  Venclauskių  šeimos  reikmėms.   cokolinio  aukšto  langą  žydai  neretai  įsmukdavo
         Pirmame ir cokoliniame pastato aukštuose buvo   tiesiog nusiprausti ar gauti maisto kąsnį, kai kurie
         įsikūrusi Venclauskių šeima, o kiti du pastato aukš-  iš jų čia buvo trumpiau ar ilgiau slepiami. Varpo
         tai buvo nuomojami. Kurį laiką antrame pastato   gatvėje  Danutės  Venclauskaitės  įsteigtose  siuvi-
         aukšte gyveno prekybininko, Danijos konsulo Vla-  mo  dirbtuvėse  prieglobstį  ir  darbo  rado  apie  70
         do Masiulio šeima. 1929–1935 m. čia veikė Dani-  žydžių moterų iš Šiaulių geto. Siekdama užtikrinti
         jos  konsulatas.  Trečiame  mansardiniame  aukšte   dirbtuvių veiklą ir darbą žydėms moterims, D. Ven-
         gyveno  nuomininkai,  daugiausia  žydai.  Antrojo   clauskaitė klastojo dirbtuvių ataskaitas: nurodyda-
         pasaulinio karo metais dalį patalpų savininkai tu-  vo, kad jos veikia tikrai pelningai, o visus pelno mo-
         rėjo atlaisvinti čia įsikūrusioms okupacinių režimų   kesčius dengė iš savo šeimos biudžeto. Turėdama
         saugumo  struktūroms.  Pokariu  rūmai  kurį  laiką   leidimą  patekti  į  getą,  D.  Venclauskaitė  neretai
         priklausė  NKVD,  o  šeštojo  dešimtmečio  viduryje   išsiruošdavo ten gerokai „papilnėjusi“ ir grįždavo
         buvo perduoti Šiaulių „Aušros“ muziejui.   „sulysusi“, o tai reiškė, jog kiekvieną kartą ji asme-
           Kaip  neįmanoma  nuneigti  Venclauskių  šeimos   niškai rizikuodavo nešdama geto gyventojams po
         svarbos kuriant ir stiprinant nepriklausomą Lietu-  drabužiais paslėptą maistą. Už drąsą ir pasiaukoji-
         vą, taip negali likti nepastebėtas ir jų indėlis gelbs-  mą gelbstint žydus Antrojo pasaulinio karo metais,
         tint žydus per Holokaustą. Jad Vašem instituto Iz-  1995 m. Stanislavai Venclauskienei (po mirties) ir
   3   4   5   6   7   8   9   10   11   12   13