Page 10 - Rusų lietuvių žodynas PDF

nurodoma jų giminė, būdvardžiai ir veiksmažodžiai pateikiami be jokių gramatinių žymų,
kai kuriuos įvardžius, prieveiksmius ir tarnybines kalbos dalis nurodo tam tikros žymos).
žymos sutrumpinamos ir rašomos pasvirusiu šriftu po žodžio, santrumpų paaiškinimai tei-
kiami santrumpų sąraše. Pvz.: daiktavardis – а́збука ж. abėcė̃lė, raidýnas; elementõrius;
būdvardis – аккура́тный tvarkngas; įvardis – его́ мест. jõ ∙ его пальто jo paltas; prie-
veiksmis – абсолютно нареч. vsiškai, prielinksnis – до предл. lg(), ik (ko) ∙ до вечера iki
(ligi) vakaro; priẽš (ką) ∙ до нашей эры prieš mūsų erą ◊ не до смеха ne juokai rūpi. Jeigu
žodis gali eiti ne viena kalbos dalimi, nurodomi visi atvejai, pvz., ра́достно нареч. и к. сост.
džiaugsmngai, džiugia; džiugù (girdėti, matyti).
asmenis reiškiančių rusų kalbos daiktavardžių, turinčių bendrą formą abiem giminėms
(существительные общего рода), giminė žymima dviem žymomis: м. и ж.
Jeigu būdvardis arba dalyvis vartojamas daiktavardžio reikšme (sudaiktavardėja), žo-

dyne žymima giminė ir teikiama gramatinė žyma в знач. сущ., pvz.: больно́й ser̃gantis,
nesvekas, ligótas; в знач. сущ. больн|о́й м., -ая ж. ligónis, -ė; прохо́жий (pra-) enantis
(prõ šãlį) (žmogus); в знач. сущ. прохо́ж|ий м., -ая ж. praevis, -ė.
žodyne yra atvejų, kai verčiant veiksmažodžius arba prieveiksmius vartojami dalyviai,
todėl vertime pateikiama vyriškos ir moteriškos giminės forma, vartojama atsižvelgiant į
kontekstą, pvz.: храбри́ться drą́sintis; ródytis drąsiám, drą́siai (prieš ką); вплавь нареч.
plaũkdamas, -a, plauktè.
daiktavardžių skaičius žodyne nurodomas atkreipiant dėmesį į kaitybą ir formų varto-
jimą. Jeigu daiktavardis kaitomas skaičiais ir turi įprastas formas, vienaskaita ir daugiskai-
ta nežymima ir formos neteikiamos. Jeigu daugiskaitos forma sudaroma ne keičiant galūnę,
bet turi kitą kamieną, ji pateikiama žodyne, pvz.: челове́к м. žmogùs; мн. лю́ди žmónės.
Jeigu daiktavardis kaitomas skaičiais, bet dažniau vartojama daugiskaitos forma, ši forma
pateikiama kaip antraštinis žodis, o po jos pateikiama vienaskaitos forma, pvz.: ва́ленки
мн. veltniai, ед. ва́ленок м. veltnis; ско́бки мн. skliaustẽliai, ед. ско́бка ж. skliaustẽlis
◊ заключить в скобки suskliaũsti. Jeigu daiktavardis nekaitomas skaičiais, nurodomas jo ir
atitikmens skaičius, pvz.: дро́жжи мн. miẽlės dgs.; смола́ ж. dervà, degùtas; saka dgs. Jei-
gu nekaitomas skaičiais tik atitikmuo, jo skaičius taip pat nurodomas, pvz., дворе́ц м. rū́mai
dgs. Jeigu žodžio vertimui tinka tik daugiskaitos forma, tai yra nurodoma, pvz.: соло́ма ж.
šiauda dgs.; тряпьё ср. skudura dgs.; skarmala dgs.; приви́вка ж. sod., med. skiẽpijimas;
sod. skiẽpas, į́skiepis, med. skiepa dgs.

Stilistinė žodžio charakteristika nurodoma stilistinėmis žymomis, jų reikšmė patei-
kiama santrumpų sąraše. stilistinė žyma rašoma pasvirusiu šriftu po antraštinio žodžio arba
prieš vertimą. žyma nurodo žodžio stilistinį atspalvį arba vartojimo sritį. Pvz.: проше́ние
ср. устар. prãšymas; боле́ль|щик м., -щица ж. sport. sirgãlius, -ė. Jeigu stilistinė žyma
prieš vertimą teikiama rusų kalba, vadinasi, stilistinį atspalvį žodis turi rusų kalboje, o jo ver-
timo atitikmuo yra neutralus. Pvz., ску́пка ж. supirkmas; разг. supirktùvė. Lietuvių kalba
pateikta stilistinė žyma nurodo žodžio stilistinę charakteristiką ne tik rusų, bet ir lietuvių

9