Page 9 - Rusų lietuvių žodynas PDF
P. 9

niurzgė́ti, bambė́ti (apie žmogų); ur̃gzti (apie šunį); хле́бница ж. dúoninė (indas). Jeigu
       skliaustuose teikiamas pažyminys, jis gali būti prieš pagrindinį žodį, pvz., досмо́тр м. (griež-
       tas, muitinės) patkrinimas, apžiūrė́jimas (siekiant kontroliuoti). Jeigu pažyminys sudaro ga-
       limo vertimo reikšmės dalį, jis teikiamas įprastu šriftu, pvz., держа́ва ж. (didžióji) valstýbė.
       ypatingas dėmesys skiriamas rusiškų būdvardžių vertimui: pateikiami ne tik būdvardiniai
       atitikmenys, bet ir daiktavardžių kilmininkas, taip pat nurodomi galimi žodžių junginiai, pvz.:

       авари́йный  avãrijos  (atvejis);  avãrijų  (tarnyba);  avãrinis  (išėjimas);  ва́жный  svarbùs
       (pranešimas); orùs (žmogus). Prie veiksmažodžių skliaustuose pasvirusiu šriftu nurodoma
       valdomo žodžio forma, pvz., благодари́ть dėkóti (kam).
           Greta antraštinių žodžių lietuviškų atitikmenų galintys eiti pažyminiai žodyne pateikiami
       skliausteliuose po apibūdinamojo žodžio ir rašomi kursyvu, pvz.: паке́т pakètas (akcijų);
       па́рта súolas (mokyklinis). atkreiptinas dėmesys, kad vartojant šiuos atitikmenis tekste, ir
       derinamasis, ir nederinamasis kilmininkinis pažyminys lietuvių kalboje turi eiti prieš pažymi-
       mąjį žodį, pvz.: akcijų paketas, mokyklinis suolas.
           Jeigu žodžio dalis (priešdėlis, priesaga arba sangrąžos dalelytė) gali būti pavartota arba
       nepavartota vertime teikiamame žodyje, ji suskliaudžiama lenktiniais skliaustais, bet šriftas
       nepakinta, pvz.: полете́ть (iš-, nu-) skrsti; сговори́ться/сгова́риваться su(si)tar̃ti. yra
       atvejų, kai verčiant žodis arba žodžio dalis gali būti pavartoti arba nepavartoti. Toks žodis
       (ar jo dalis) taip pat suskliaudžiamas lenktiniais skliautais ir rašomas įprastiniu šriftu kaip ir
       vertimas, pvz., вдво́е нареч. dvgubai, dùkart (tek).


           Vertimo žodžio reikšmėms iliustruoti žodyne pateikiama kontekstinio žodžių vartoji-
       mo pavyzdžių. Jie rašomi įprastiniu šriftu ir atskiriami specialiuoju ženklu – tašku per eilutės
       vidurį, jeigu žodžio forma sutampa su antraštine, žodis trumpinamas iki pirmos raidės. Pvz.,
       доба́вочный papldomas ∙ добавочная порция papildoma porcija; pridėtnis (produktas);
       ава́нс м. avánsas ∙ внести а. sumokėti avansą.
           Be įprastų, laisvų žodžių junginių, antraštinių žodžių vartojimą iliustruoja ir sustabarėję
       žodžių junginiai, idiomos, frazeologizmai. Prie tokių žodžių junginių priskiriami visi atvejai,
       kai verčiant tam tikrą žodžių junginį negalima pavartoti antraštinio žodžio tiesioginio atiti-
       kmens. Jie į straipsnį dedami su ženkleliu ◊ ir rašomi įprastu šriftu, pvz.: добро́ ср. gė̃ris;
       tur̃tas, mantà ◊ делать людям д. daryti žmonėms gera; носово́й nósies (ertmė); nósinis (gar-
       sas) ◊ н. платок nosinė; па́ра ж. porà; dvẽjetas (arklių) ◊ п. пустяков vieni niekai; два
       сапога п. atitiko kirvis kotą, abu labu tokiu, toks tokį pažino.

           Informacijai apie žodį kalbos sistemoje suteikti žodyne vartojamos gramatinės žy-
       mos. Kadangi žodynas skirtas kalbos specialistams ir žmonėms, šiek tiek jau mokantiems
       rusų ir lietuvių kalbas, itin daug gramatinės informacijos žodžio straipsniuose nesuteikia-
       ma. Išsamesnė paradigminė informacija, kurios gali prireikti studentams, pateikiama žody-
       no  pabaigoje  (kaitybos  lentelėse).  žodyno  sudarytojų  nuomone,  žodžio  straipsnyje  svar-
       bu pažymėti žodžio vietą kalbos sistemoje, t. y. nurodyti kalbos dalį (daiktavardžius žymi


       8
   4   5   6   7   8   9   10   11   12   13   14