Page 165 - Rusų lietuvių žodynas PDF

поля́на
поля́на ж. laukỹmė (ko), atléisti (kam) ◊ помилуй (-те)!
поля́рник м. poliãrininkas, -ė susimildamas (-mi)!
поля́рность ж. fiz. poliškùmas; priešingùmas поми́мо предл. bè (ko), išskýrus (ką)
(interesų, nuomonių) помина́ние ср. (pa-) minė́jimas,
поля́рный poliãrinis (klimatas); fiz. põlinis prisiminmas; atmina dgs., atminų̃
(ryšys); prešingas ∙ полярное мнение lakymas; bažn. atminų̃ knygẽlė
priešinga nuomonė помина́ть minė́ti, prisimiñti; mestis ùž
пома́да ж. tẽpalas, pomadà (plaukų) ◊ mrusiuosius ◊ п. добром minėti geruoju;
губная п. lūpų dažai поминай как звали tiek jį ir tematė
пома́зaть patèpti поми́нки мн. gedulngi piẽtūs dgs.; mẽtinės
поме́рить (pa-, pasi-) matúoti dgs. (mirties)
помести́ть/помеща́ть (į-, įsi-, pa-, pasi-, su-, помину́тно нареч. kàs minùtė, kàs minùtę
susi-) dė́ti, (su-, susi-) kráuti, (su-) talpnti (ką daryti)
(apie daiktus); įkùrdinti, apgyvéndinti; помири́ть sutáikyti, sutáikinti
atidúoti, įtaisýti (vaiką į darželį), помири́ться susitáikyti, susitáikinti
(pa-) guldýti (į ligoninę); (iš-) spáusdinti по́мнить at(si)miñti, turė́ti galvojè,
(laikraštyje skelbimą) neužmir̃šti
поме́стье ср. dvãras (namas ir žemė) помога́ть žr. помочь
поме́та ж. žymė̃, žénklas; į́rašas, pastabà помо́лвка ж. sužadėtùvės dgs.,
(paraštėje); pažymà (žodyne) sužiedúotuvės dgs., susižiedãvimas
поме́тить/помеча́ть (pa-) žymė́ti, помо́чь/помога́ть padė́ti, pagélbėti; takinti,
(pa-) žénklinti (pa-) talkininkáuti
поме́ха ж. kliū́tis, kliuvinỹs; trùkdymas; мн. помо́щ|ник м., -ница ж. padėjė́jas, -a,
поме́хи fiz. trukdžia, trikdžia (atmosferos) pagálbininkas, -ė; talkiniñkas, -ė
помеча́ть žr. пометить по́мощь ж. pagálba, paramà ◊ оказать п.
поме́шанный pamšęs, pakvašęs; в знач. padėti; скорая п. greitoji pagalba
П сущ. поме́шанн|ый м., -ая ж. pamšėlis, -ė понево́ле нареч. nóromis nenóromis
помеша́тельство ср. pamišmas, pakvaišmas понемно́гу нареч. рõ trupùtį, põ nedaũg;
1
помеша́ть pamaišýti (sriubą) pamažù, palengvà
2
помеша́ть sutrukdýti, sukliudýti, sugaišnti понижа́ть žr. понизить
помеша́ться pamšti, pakvašti понижа́ться žr. понизиться
поме́шивать rẽtkarčiais (pa-) maišýti (košę) пониже́ние ср. (pa-) žẽminimas (vandens
помеща́ть žr. поместить lygio); žemė́jimas, į́duba; (pa-,
помеще́ние ср. (į-, įsi-, pa-, pasi-, su-, su-) mãžinimas (temperatūros);
susi-) dėjmas, (su-) krovmas, (su-) mažė́jimas; (pa-) blõginimas
(su-) talpnimas (apie daiktus); įkùrdinimas, (kokybės); (pa-) blogė́jimas; smukmas
apgyvéndinimas; atidavmas, įtasymas (kainų)
(vaiko į darželį), (pa-) gudymas (į пони́женный sumažė́jęs (kraujospūdis);
ligoninę); (iš-) spáusdinimas (straipsnio sumãžintas (mokestis); pablogė́jęs ∙
laikraštyje); patalpà пониженное настроение pablogėjusi
поме́щ|ик м., -ица ж. dvariniñkas, -ė nuotaika
поме́щичий dvariniñko, dvariniñkų пони́зить/понижа́ть (pa-) žẽminti (slenkstį);
помидо́р м. pomidòras (su-) mãžinti (greitį);
поми́лование ср. malónė, (bausmė̃s) (pa-) blõginti (kokybę); (pri-) slopnti
dovanójimas, sušveninimas; pasigailė́jimas, (balsą) ◊ п. в должности perkelti (skirti) į
atleidmas žemesnes pareigas
поми́ловать sutekti malónę, dovanóti, пони́зиться/понижа́ться pasidarýti
sušveninti baũsmę (kam); pasigailė́ti žemesniám, žemèsnei; nuslū́gti (apie

164