Page 168 - Rusų lietuvių žodynas PDF
P. 168
поспе́ть
посади́ть pasodnti (gėlę; prie stalo); įsodnti, поско́льку нареч. kadángi
įlaipnti (į transporto priemonę), užsodnti посла́ние ср. (oficialus) láiškas, rãštas
(ant arklio); nutupdýti (lėktuvą); pašáuti посла́нник м. dipl. pasiuntinỹs, -
(duoną į krosnį); užtė̃kšti (juodulį ant посла́ть/посыла́ть (iš-, nu-, pa-) sių̃sti
sąsiuvinio lapo, dėmę ant staltiesės) ◊ п. по́сле нареч. и предл. pasku, vėliaũ, põ tõ
на цепь pririšti prie grandinės; п. на мель ∙ поговорим об этом после pasikalbėsim
užplukdyti ant seklumos apie tai vėliau; põ ∙ после уроков
поса́дка ж. (pa-) sodnimas; po pamokų
(į-, už-) sodnimas, (į-) laipnimas; после́дний paskutnis (eilėje); pastaràsis
(į-) sėdmas, (į-) lipmas; (nu-) tūpmas ∙ в последнее время pastaruoju metu;
(lėktuvo); laikýsena (jojant, galvos) ◊ naujáusias ∙ по последним сведениям
совершить посадку nutūpti remiantis naujausiomis žiniomis, по
по-сво́ему нареч. sãviškai, savap; sàvo последней моде pagal naujausią madą;
núožiūra galutnis (terminas) ◊ настал п. час išmušė
посвяти́ть/посвяща́ть (iš-, pa-) pãsakoti paskutinė valanda
(kam apie savo planus), atsklesti, patikė́ti после́дователь м., -ница ж. (pa-) sekė́jas, -a
(kam paslaptį); (pa-) aukóti, (pa-) skrti после́довательно нареч. nuoseklia
(gyvenimą menui); dedikúoti, paskrti (mąstyti)
(poeto atminimui); įšvéntinti (į riterius) после́довательность ж. sekà (minčių);
посвяще́ние ср. atskleidmas, išpãsakojimas nuoseklùmas (mąstymo)
(kam paslapties); įšvéntinimas (į riterius); после́довательный vỹkstantis paeiliu,
dedikãcija venas pãskui ktą (apie įvykius); nuoseklùs
посе́в м. sėjà, sėjmas; pasė́lis, pasėlỹs (pasakojimas)
посевно́й sėjõs, sėjmo (darbai); pasė́lių после́дствие ср. padarinỹs, rezultãtas
(plotas); sė́klinis ∙ посевной клевер послеза́втра нареч. porýt
sėkliniai dobilai посло́вица ж. patarlė̃
поселе́ние ср. apgyvéndinimas, įkùrdinimas; послуша́ние ср. (pa-) klusnùmas
apsigyvẽnimas, įsikūrmas; gyvénvietė послу́шный (pa-) klusnùs (vaikas)
(akmens amžiaus, bebrų) ◊ сослать на п. (в послы́шаться pasigir̃sti
Сибирь) ištremti (į sibirą) посма́тривать žvlgčioti, drsčioti
посели́ть/поселя́ть apgyvéndinti, įkùrdinti; посме́ртно нареч. põ mirtiẽs (apdovanoti)
sukélti, sužãdinti (viltį) посме́ртный pomirtnis (apdovanojimas)
посели́ться/поселя́ться apsigyvénti, įsikùrti; посме́ть (iš-) drsti
atsiràsti, įsižiẽbti (apie viltį) посмотре́ть pažiūrė́ti, pažvegti; prižiūrė́ti
посёлок м. gyvénvietė (žvejų) ◊ дачный п. (vaiką) ◊ посмотрим, кто будет прав
vasarvietė pamatysime, kas bus teisus
поселя́ть žr. поселить посо́бие ср. pašalpà ∙ п. по безработице
поселя́ться žr. поселиться bedarbio pašalpa; premonė (mokomoji)
посереди́не нареч. vidurỹ(jè) (ko) посо́б|ник м., -ница ж. bendriniñkas, -ė
посети́тель м., -ница ж. lankýtojas, -a посове́товать patar̃ti
посети́ть/посеща́ть (ap-, apsi-) lankýti, посове́товаться pasitar̃ti
lankýtis; (staigà) klti, pajùsti (apie посо́л м. ambasãdorius, -ė
įkvėpimą); užgriū́ti (apie sielvartą) посоли́ть pasū́dyti
посеще́ние ср. (ap-) lañkymas; apsilañkymas посо́льский ambasãdos (darbuotojas)
посе́ять pasė́ti ◊ что посеешь, то и пожнёшь посо́льство ср. ambasadà
ką pasėsi, tą ir pjausi поспе́ть/поспева́ть (pri-) nókti; (pri-) sir̃pti
поси́льный įvekiamas, paga jėgàs (darbas) (apie uogas); šnek. išvrti, iškèpti (apie
поскользну́ться paslýsti valgius); šnek. suspė́ti, suskùbti
167