Page 264 - Rusų lietuvių žodynas PDF
P. 264
убра́ть
душевная т. širdies slogulys убеждённость ж. įsitkinimas, tvrtas
тя́жкий sunkùs (darbas, nusikaltimas) tikė́jimas (savo teisumu)
тяну́ть tem̃pti, tráukti, vikti (už rankos, jėga, убеждённый tvirtų̃ įsitkinimų (pažiūrų̃),
tinklą); tiẽsti (ranką, kaklą); vlkinti (laiką), štikimas (šalininkas), atkaklùs
desti (atsakyti) (priešininkas)
тяну́ться tę̃stis (apie laukus, miškus); tsti убе́жище ср. prebėga, preglauda,
(apie klijus); rąžýtis; sekti, tiẽsti rañką (ko) preglobstis; kar. slėptùvė; teis. preglobstis
∙ т. к яблоку tiesti ranką obuolio, stiẽbtis (politinis)
(į ką), liñkti (prie ko); sliñkti (apie laiką, убере́чь/уберега́ть (ap-, iš-) sáugoti
dienas) убива́ть žr. убить
уби́йство ср. (nu-) žùdymas; žmogžudỹstė
уби́йца м. žudkas, -ė; žmogžudỹs, -ė̃
У убира́ть žr. убрать
уби́тый prblokštas (sielvarto, nelaimės); в
знач. сущ. уби́т|ый м., -ая ж.
y priẽ, šalià, gretà, pale, tiẽs; pàs, sù ∙ жить у žùvusysis, -ioji, nužudýtasis, -oji,
родителей gyventi su tėvais (pas tėvus); š ∙ nukautàsis, -óji, užmuštàsis, -óji,
узнать (купить) у соседей sužinoti (pirkti) krtusysis, -ioji ◊ молчал как у. tylėjo kaip
iš kaimynų ◊ у меня есть (нет) aš žemė
(ne-) turiu; у него много времени jis turi уби́ть/убива́ть (nu-) žudýti, užmùšti,
daug laiko; у меня болит голова man nukáuti; sunaiknti, (su-) gniuždýti
skauda galvą; у меня к тебе дело turiu (tikėjimą, meilę); prislė̃gti, paláužti ∙ это
reikalą; у подножья горы kalno papėdėje; у известие его убило ši žinia jį prislėgė
моря pajūryje (palaužė, pribloškė); šnek. (pra-) stùmti
уба́вить/убавля́ть (su-) mãžinti (išlaidas), (dieną, laiką)
(nu-) léisti (kainą), (pa-, su-) trum̃pinti, убо́гий lúošas, palegęs (senis); vargngas,
(pa-, su-) siaũrinti (keliais centimetrais), bedãlis (žmogus); var̃ganas (drabužis);
(su-) lė̃tinti (greitį), (pri-) slopnti (garsą) ◊ meñkas, skurdùs (maistas) ∙ убогое
убавить в весе suliesėti, sulysti воображение menka vaizduotė; в знач.
убега́ть žr. убежать сущ. убо́г|ий м., -ая ж. palegėlis, -ė,
убеди́тельно нареч. įtaigia (kalbėti); luošỹs, -ė̃; netur̃tėlis, -ė, varguõlis, -ė
įsakmia, primygtina (prašyti) убо́рка ж. (nu-) ėmmas, (su-) dorójimas
yбеди́телный įtaigùs (balsas), įtkinamas (derliaus); (su-) tvar̃kymas (kambario),
(argumentas) ◊ убедительная просьба tvar̃kymasis (kambaryje) ◊ сегодня у нас
įsakmus reikalavimas уборка šiandien mes tvarkomės, šiandien
убеди́ть/убежда́ть (į-) tkinti, įtikinė́ti (savo pas mus ruoša
teisumu, išvadų teisingumu); įkálbinti, убо́рная ж. apsirengmo (pérsirengimo)
įkalbinė́ti (važiuoti) kambarỹs (teatre); švietė, tualètas
убеди́ться/убежда́ться įsitkinti (savo убо́р|щик м., -щица ж. valýtojas, -a,
teisumu, išvadų teisingumu) tvarkýtojas, -a
убежа́ть/убега́ть (iš-, pa-) bė́gti ◊ молоко убра́ть/убира́ть nuim̃ti, (nu-) riñkti,
убежало pienas išbėgo (iškūpėjo) (nu-) kráustyti (stalą, knygas nuo stalo);
убежда́ть žr. убедить (pa-) šãlinti, (iš-) mèsti (nereikalingą
убежда́ться žr. убедиться daiktą); šnek. nudė́ti, užmùšti; (nu-) im̃ti,
убежде́ние ср. (į-) tkinimas, įtikinė́jimas; (su-) doróti (derlių); (pa-) kélti (inkarą,
įsitkinimas, póžiūris; мн. убежде́ния irklus), (nu-) léisti (bures); (pa-, su-) dė́ti
įsitkinimai dgs., pãžiūros dgs. (dokumentus į spintą); įtráukti (pilvą);
убеждённо нареч. įtkinamai (kalbėti) (su-) tvarkýti (kambarį) ◊ у. постель
263