Page 274 - Rusų lietuvių žodynas PDF

упусти́ть
mokymasis); užsispýręs, nepaleñkiamas (etatą), anuliúoti (įrašą)
∙ у. в убеждениях nepalenkiamų (tvirtų) упра́шивать žr. упросить
įsitikinimų; nuolatnis, nepaliáujamas упрёк м. prekaištas ◊ смотреть с упрёком
(kosulys, lietus); įdėmùs (žvilgsnis) priekaištingai žiūrėti; бросить у.
упо́рство ср. atkaklùmas, rỹžtas; papriekaištauti
užsispyrmas упрека́ть/упрекну́ть (pa-) priekaištáuti
упо́рствовать bū́ti atkakliám, atkãkliai, (kam dėl ko), prikšti, prikáišioti (ką)
užsispýrusiam, -iai, atkaklia laikýtis (savo упроси́ть/упра́шивать (į-, pri-) prašýti,
reikalavimų, pažiūrų), sprtis, spyriótis prašinė́ti, įkalbė́ti, įkalbinė́ti, prikalbė́ti
упоря́дочить/упоря́дочивать упрости́ть/упроща́ть (su-) paprãstinti
(su-) tvarkýti, (su-) reguliúoti, (pa-) darýti (konstrukciją, rašybą); (nu-) skur̃dinti,
tvar̃ką (su-) primitỹvinti (rašytojo mintį)
употреби́тельный (daũgelio) vartójamas, упро́чение ср. (su-) stprinimas,
naudójamas, papltęs (su-) tvrtinimas
употреби́ть/употребля́ть (pa-) vartóti, упро́чивать žr. упрочить
(pa-) naudóti упро́чиваться žr. упрочиться
употребле́ние ср. (pa-) vartójimas, упро́чить/упро́чивать (su-) stprinti,
(pa-) naudójimas; vartósena (su-) tvrtinti (valdžią, finansinę padėtį)
употребля́ть žr. употребить упро́читься/упро́чиваться (su-) stiprė́ti,
упра́виться/управля́ться разг. bagti, (su-) tvirtė́ti
(nu-) drbti (ūkio darbus), apsiruõšti, упроща́ть žr. упростить
ruõštis, susitvarkýti, tvarkýtis (namie), упроще́ние ср. (su-) paprãstinimas
(su-) doróti (derlių); įvekti, nugalė́ti (ką), (konstrukcijos); (nu-) skur̃dinimas,
susidoróti (su kuo) (su-) primitỹvinimas (rašytojo minties),
управле́ние ср. vadymas (lėktuvo), (su-) meñkinimas (kūrinio reikšmės)
vairãvimas (automobilio); tvar̃kymas упру́гий tamprùs ∙ упругая пружина tampri
(reikalų); vadymas (valstybės), spyruoklė, stangrùs ∙ упругие мышцы
vadovãvimas (įmonei, įstaigai); valdýba ∙ stangrūs raumenys, упругая кожа stangri
центральное статистическое у. centrinė oda
statistikos valdyba; gram. vadymas упру́гость ж. tamprùmas (spyruoklės),
(prielinksninis, veiksmažodinis) stangrùmas (odos)
управля́ть valdýti, vairúoti (transporto упря́жка ж. kinkinỹs (elnių, šunų); pakiñktai
priemonę); valdýti (šalį, valstybę), dgs.
vadováuti (įmonei, įstaigai); bū́ti valdýtoju у́пряжь ж. pakiñktai dgs.
(vedė́ju, ū́kvedžiu); gram. valdýti (kokį упря́м|ец м., -ица ж. разг. užsispýrėlis, -ė
linksnį), reikaláuti (kokio linksnio) упря́миться sprtis, spyriótis, ožiúotis
управля́ющ|ий м., -ая ж. valdýtojas, -a упря́мо нареч. užsispýrus (tylėti); atkakliaĩ
(fondo, turto), vedė́jas, -a (reikalų), (judėti pirmyn, svajoti)
ūkvedỹs, - (dvaro) упря́мство ср. užsispyrmas,
упражне́ние ср. pratmas ∙ сборник užsispyrėliškùmas
упражнений pratimų knyga упря́мый užsispýręs (žmogus), atkaklùs
упражня́ться lãvinti(s), mankštnti(s), (noras), nesùkalbamas (būdas), nirtùs
praktikúotis ∙ он упражнялся во (arklys)
французском языке jis lavino prancūzų упря́тать разг. paslė̃pti, užslė̃pti, nukšti,
kalbą, он упражнялся на брусьях jis užkšti
mankštinosi ant lygiagrečių упусти́ть/упуска́ть paléisti, išléisti (iš
упраздни́ть/упраздня́ть (ра-) naiknti rankų), nenulaikýti (rankose), léisti
(lengvatas), uždarýti (įmonę), likvidúoti (dúoti) pabė́gti (medžiojamam žvėriui,

273